2016 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Saturday breakfast. Holybelly, 10ème arrondissement, Paris

Kad svajonės pildosi supratau jau seniai, tačiau vis dar sunku suvokti, jog kavinukes, kurias atradau interneto platybėse dar būnant Lietuvoje, dabar lankau savaitgalio rytais Paryžiuje. Galiu pati pajausti patiekalų ir kavos skonį, paliesti gražiuosius indus ir pabūti tame ypatingai mielame rytiniame žmonių šurmulyje. "Holybelly" - viena tų, seniai nusižiūrėtų kavinukių. Smalsumą išbandyti šią vietą kėlė apetitą žadinančių patiekalų nuotraukos, ypatingai - populiarieji "Holybelly" blyneliai su dosnia porcija klevų sirupo bei sviesto, dviem keptais kiaušiniais ir traškia šonine. Panašų apibūdinimą jau skaitėte mano ankstesniame įraše apie "Drama Burger"? Taip, būtent nuo to ir prasidėjo mano meilė šiems amerikietiškiems pusryčių blyneliams. Palepinti jais save Paryžiuje atrodė būtina.

*********

I knew that dreams come true but it is still hard to believe that now I can visit these places that I found on the Internet while being in Lithuania. I can easily taste the food and coffee, touch these beautiful plates and simply enjoy the atmosphere there. "Holybelly" was one of these cafes I wanted to visit. At first, I was impressed by the pictures of amazingly looking food, especially American pancakes with maple syrup, butter, two fried eggs and bacon on the top. Very similar description you've read on my previous blog post about "Drama Burger"? Yes, this is where my love for these American pancakes came from.


"Holybelly" - labai nedidelė, tačiau itin populiari, vietinių lankoma vieta. Galiu lažintis, jog čia nesutiksite beveik nei vieno turisto. Einant šia, kiek atokesne Paryžiaus gatve, kurioje ir įsikūrusi kavinukė, pamatėme būrelį lūkuriuojančių žmonių, tuomet ir pamaniau, jog atėjome kaip tik ten, kur reikia. Ir neklydau - maloniai besišypsantis vaikinas mielai užregistravo mus į rezervacijų sąsiuvinį. Sužinojome, jog staliuko tikėtis galime po valandos. Nors ir buvome neblogai išalkusios, vis dėlto, nusprendėme, jog tikslą turime pasiekti, o eilės tikrai negali reikšti nieko kito, kaip tik gerą ir kokybišką maistą.

*********

"Holybelly" - a tiny, but very popular place full of local people. I think it's a bit hard to meet the tourists here. When we were going by this calm parisian street we saw a bunch of people waiting outside. And then I thought that we came where we were supposed to. I was right. A friendly manager of the cafe booked a table for us. We found out that it will be free in about one hour. That was a bit unexpected and disappointing but we were really determined: if we came here we have to wait. I thought that the queue can only refer to a good and tasty food.


Kiek pasivaikščioję sugrįžome į savo pusryčių vietą. Staliuką gavome puikioje vietoje dviems, netoli (kaip visur ir visada Paryžiuje) kitų besišnekučiuojančių ir kavą gurkšnojančių klientų. Be galo malonūs padavėjai ir nuostabi kava atpirko visas laukimo minutes, o blyneliai, lyg stebuklingi - tirpo burnoje. Galvoje skambėjo vienintelė frazė - "to buvo verta laukti". Ir aš jums patariu, jeigu kada nors eisite pro šalį - užsukite ir pasimėgaukite. Ateikite keliomis minutėmis anksčiau prieš atsidarymą - kai skrandis dar sutinka šiek tiek palaukti.

*********

After one hour we got a lovely table for two. A very pleasant staff and extremely delicious coffee made us to forget that we had to wait one hour. Pancakes were heavenly as well. So light, so fluffy and full of goodness on the top. When I was eating my breakfast I was so sure that it was really worth of waiting. I recommend you to jump into when passing by. You can easily buy a cup of really good coffee and take it away. But if you want to have a breakfast I would strongly recommend you to come a bit earlier, maybe few minutes before opening.


Holybelly
19 rue Lucien Sampaix, Paris

Follow my blog on: instagram and facebook.

2016 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis

Sunday Brunch. Paris New York

Argi ne nuostabu, jog būnant viename mieste galima pakeliauti po visą pasaulį? Taip, vėl kalbu apie maistą ir skirtingų šalių virtuvę. Šį kartą, visai spontaniškai, sekmadienio brunch metu nukeliavome į patį Niujorką, kur, pasak paryžiečių, galima suvalgyti geriausią mėsainį mieste. Kadangi labai norėjau patikrinti, ar tai tiesa, šią vietą, skambiu pavadinimu "Paris New York", buvau įtraukusi į savo must-visit sąrašą. Ar mano lūkesčiai buvo pateisinti, tuoj pat papasakosiu jums.

*********

Isn't it amazing how you can actually travel all around the world while being in one city? Yes, I'm again talking about food and different cuisines of the world. This time, very spontaneously, we went to New York, where according to french people you can have the best burger in town. I wanted to make sure whether it's true or not so I added this place to my "must-visit" list. Was it worth of it I will tell you right now.


Iš tikrųjų visai neplanavome vėlyviesiems sekmadienio pusryčiams pasirinkti amerikietiškos klasikos, tačiau pamatę, jog kavinukė, į kurią norėjome eiti pusryčiauti ilgąjį savaitgalį "išėjo atostogų", kitos išeities, kaip tik griebtis savo užrašų knygelės ir rinktis iš planuotų aplankyti vietų sąrašo, neturėjome. Po ilgo vaikščiojimo norėjosi tikrai rimtų ir sočių pusryčių, tad "Paris New York" tam pasirodė idealiai tinkanti vieta.
Atvykus ir vos tik pamačiusi interjerą mintyse kilo asociacija su lietuviškuoju "Drama Burger". Jeigu ir maistas bus panašus - valgysime skanius pusryčius, - pagalvojau.

Pirmiausia užsisakome rytinės "flat white" puodelį. Ir čia lieku maloniai nustebinta - kavos skonis ir aromatas tiesiog puikus. Iš meniu (mėsainių pasirinkimas vidutinis - nei per platus, nei per siauras) išsirenku mėsainį "The return of the cowboy" - su jautiena, svogūnų žiedais ir svogūnų džemu, 9 mėnesius brandintu "Chedar" sūriu bei naminiu barbekiu padažu. Neatsispiriu paragauti ir garsiųjų "Paris New York" bulvyčių su "Chedar" sūriu ir šonine. 
Prie viso komplekto, už papildomą mokestį galima pasirinkti extra porciją sūrio, svogūnų džemo ir netgi duonos be gliuteno! Kalbant apie duoną - paslaptyje laikomas močiutės receptas sukelia didelius lūkesčius, galbūt dėl to man norėjosi kiek labiau salstelėjusios ir puresnės bandelės, tačiau bendrai skonis buvo puikus. Mėsa iškepta tinkamai, nepagailėta sūrio ir kitų gardžių priedų. Atskiras pliusas indams - jie puikiai dera su restorano idėja. Savo mėsainio ir bulvyčių porcijos neįveikiau, nors paprastai pusryčius valgau labai sočius. Tikra Amerika, ką ir bepridursi.

*********

We didn't plan to go for an American classic on our late Sunday morning, but when we saw that a cafe where we were up to go were closed, we decided to search for another opportunity in my "must-visit" list. As we were already quite hungry, the filling American food of the place called "Paris New York" seemed to be perfect for us.
When I just entered into this restaurant, I thought that this is quite similar to Lithuanian brand "Drama Burger". If the food will also be similar, we will have an amazing breakfast, - I thought.

At first we ordered a cup of "flat white". And here I was pleased by the taste and aroma of the cafe. Huge plus! From the menu (selection of burgers is perfect - not too big and not too small) I chose a burger which is called "The return of the cowboy" with beef, onion rings and onion jam, "Chedar" cheese (9months) and homemade barbecue sauce. I also couldn't resist for their famous french fries with bacon and "Chedar" cheese.
With all this combination you can choose an additional portion of cheese, onion jam and even bread without gluten! Talking about the bread, we expected a lot knowing that it is made using a secret grandmother's recipe, maybe that's why I wanted more fluffy and a bit sweeter bun. But the taste of all burger was very good. Perfectly prepared meat and not modest amount of other ingredients. Another plus for plates and cups - they go really well with all the interior and idea of the restaurant. I didn't manage to eat all the portion of my food, even though usually I eat a lot for a breakfast. Real America, what can I say.


Dar viena stilinga vieta sotaus maisto mylėtojams/One more stylish place for a good and filling food lovers.

PNY
50, rue du Faubourg Saint-Denis - Paris, 75010 (visited this one)
96, rue Oberkampf - Paris, 75011
1, rue Perrée - Paris, 75003

2016 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

Beautiful Things. Life in Paris

Šiltų raguolių kvapas, namų sienas apgaubiantis kavos aromatas, rytinės saulės blyksnis ir švelnus vėjo gūsis, kedenantis užuolaidas. Tai mano rytinis Paryžius. Pilnas saulės ir pastelinių spalvų. Niekada anksčiau jo tokio nemačiau. 
Vieną tų rytų kepiau prancūziškas bandeles su šokoladu ir virdama kavą pagalvojau, jog šiek tiek laukiu rudens. Paryžius tada man labai patiko. Gal net labiausiai. Kai rytai tebedžiugina tais auksinės saulės blyksniais, o dienos tampa šiek tiek miglotos. Tada, toje prigesusioje spalvų paletėje geriausiai matosi Paryžiaus architektūros galybė, tiltų didybė ir Senos beribiškumas. Atėjus toms paslaptingai apniukusioms popietėms galima ramiai prisėsti kavinukėje, pro kurios langą matyti kraštelis Eifelio bokšto, įsisupti į savo jaukų megztinį, užsisakyti puodelį kavos su pienu ir karštą croque monsieur.  Kaipmat sušildo. 
Bet vėliau ir vėl imsiu ilgėtis tų šiltų pavasario vakarų, kai ištiesus kojas į Senos upę galima gerti vyną ir laukti naktinio Paryžiaus šviesų. Tais ankstyvais pavasariais naktis kvepia labiausiai. 
Tik praėjus vieneriems metams, grįžusi į savo miestą supratau žodžio "laukti" magiją - be jo viskas nebūtų taip stebuklinga. 

*********

The smell of warm croissants and morning coffee, the flash of morning sun and tender wind gust through the window. This is my morning Paris. Full of sun and pastel colors. Have never seen it like this before.
One of these morning when I was baking a french buns with chocolate and preparing my coffee I realized that I'm waiting for autumn a bit. At that time I liked Paris a lot. Maybe the most. When morning are still full of those golden rays of sunshine and days become a bit gloomy. At this time you can see the beauty of Paris very clearly. And when these mysterious gloomy days are here you can sit in a cafe where you can see a top of the Eiffel tower through the window, snug into your cozy sweater and order a cup of coffee with milk and warm croque monsieur. You feel warm straightaway.
But later I'll start to miss those warm early spring evenings, when you can lie down by the Seine, drink wine and wait for night lights to show up. At this early spring the nights smell the most. 
Only after one year, when I came back to my city, I realized the meaning of word "to wait". Without it everything wouldn't be so magical.


 Follow my blog on: instagram and facebook.

2016 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Everyone needs a Break. Photodiary, Paris

Dienos lekia beprotišku greičiu. Net nepajutau, kaip Paryžiaus gatvės ištuštėjo, kai kurios kepyklėlės "išėjo atostogų" ir metro traukinyje atsirado daugiau vietos... Tokių atostogų reikia ne tik žmonėms, bet ir pačiam miestui. Pailsėti, pamąstyti, sustoti...

Rugpjūtis, kitaip čia vadinamas "ramybės mėnesiu", ir man atnešė daug apmąstymų. Stebiu Paryžiaus tiltus ir suprantu, kaip viskas pasikeitė nuo to (dar, atrodo, neseniai buvusio) laiko, kai čia praleidau tą nuostabų pusmetį: nebėra to nerūpestingumo jausmo, nebeturiu tiek laisvo laiko ir dažnai, užuot pasilinksminus viename iš savaitgalio vakarėlių, renkuosi gardžią vakarienę mielame Paryžiaus bistro. Tiesa, vienas dalykas turbūt jau niekuomet nepasikeis: kaskart, kai tik vaikštau savo buvusių namų gatvėmis ir medžių viršūnėse matau paskendusias Eifelio bokšto šviesas, mano veide atsiranda nostalgiška šypsena. Ir, atrodo, daug ką atiduočiau už kelionę laiku, sugrįžimą atgal. Vėl pajusčiau tą išsiilgtą sienų kvapą, sėdėčiau prie savo lango, stebėčiau savo gatvę ir girdėčiau grindų girgždesį, vos įžengusi į savo kambarį... Bet vis dėlto, viskas juda į priekį ir tuomet aš tiesiog praeinu... keliauju į kitus savo namus, kuriuose kuriu naujus prisiminimus.

Ir nors kasdien keliuosi ir einu į darbą, tačiau vis pagalvoju - galbūt šis laikotarpis ir yra mano atostogos, mano pertrauka? Tam, kad suprasčiau, apie ką bus mano gyvenimas. O galbūt tam, kad įsitikinčiau, jog einu tinkamu keliu. 
Taip mes su Paryžiumi ir ilsimės... paskendę savuose apmąstymuose, bet vis tokie pat gyvi. Jis - savo šviesomis ir begalybe, aš - savo svajonėmis ir mažais kasdienybės stebuklais.

 

Life is flying so fast I can't even tell you. I didn't notice how the streets of Paris got empty, some of the bakeries "went on a holiday" and metro trains became less crowded... Not only people but also the city needs this holiday. To take a rest, to think, to stop for a while...

August here, sometimes named as "the month of calmness", brought me lots of thoughts as well. I look at the bridges of Paris and think how everything has changed from the time I lived here (even though it was not so long time ago): now I feel more responsible, I don't have that much free-time and instead of having one of the weekend parties, I better go and enjoy a lovely dinner in one of these charming cafes of Paris. But yes, I think that one thing will never change: every time I pass the streets of my home, where I used to live and each time when I see the lights of the Eiffel tower, I can feel that nostalgic smile on my face. And seems like I could give a lot for opportunity to travel in time, to go back again. I would like to feel that smell of the walls, would love to sit by my window, look at my street and hear that creak of the floor each time when I step into my room.  But however, everything moves forward and I just walk through. I'm going to my new home where I can create another nice memories again.

And even though, every morning I wake up and go to work, I feel like maybe this time is my holiday, my break? So that I could understand about what my life is and will be. Or maybe just to make sure that I'm in a good direction.
This is how we both me and Paris are taking a rest... drowned in our own thinking but still the same alive. Paris - by its own lights and infinity, me - by my own dreams and little every day miracles.


Follow my blog on: instagram and facebook.

2016 m. rugpjūčio 2 d., antradienis

Brunch at Le Loir dans la Théière. 4ème arrondissment, Paris

Dievinu tokias mažas autentiškas kavinukes, kuriose gali pasijausti lyg filme - aplink tave dešimtys žmonių, jaukiai besišnekučiuojančių prie sekmadieninio pusryčių stalo, puikiai nusiteikę ir šypsenų negailintys padavėjai bei, žinoma, gardžiausiais valgiais nukrauti stalai... Visa tai telpa viename žodyje - sekmadienis. Kaip sakė  mano draugas - paryžiečiui sekmadienio "brunch" yra šventas reikalas, dėl kurio jie neretai pasiryžę laukti prie kavinukių nusidriekusiose eilėse. Tačiau šį kartą, atėjus bene ramiausiam laikui Paryžiuje - rugpjūčiui, kuomet visi išvyksta atostogauti į Pietus - laukti eilėje neteko ir sekmadienis tapo tikrai nuostabia vasariško ryto švente.

Pusryčiauti keliavau su draugu, kuris jau ilgą laiką gyvena Prancūzijos sostinėje. Pasiūlęs nueiti į "Le Loir dans la Théière" mano draugas išsidavė, jog čia jis lankėsi jau ne vieną sekmadienį ir kaip tikras "brunch" mylėtojas mane patikino - "ši vieta tau tikrai patiks". 

*********

I just adore those tiny authentic places where you can feel like you're in the movie - lots of people talking to each other while eating their Sunday breakfast, friendly and always smiling staff and of course, table full of very delicious meals. It all can be described by one word - Sunday. As my French friend told me - for parisians Sunday is dedicated for brunch. They are even determined to wait in a long lines so they could have their morning breakfast. But this time, when Paris is finally on holiday (most of people went for vacations at the seaside), we didn't have to wait and Sunday became our "petite fête" (fr. - small celebration).

I went to have this breakfast with my friend who is living in Paris. When he offered me to go to cafe called "Le Loir dans la Théière" he told me that he visited this place few times already and he was sure that I will like it as well.


Panaršiusi internete buvau beveik įsitikinusi, jog mano draugo žodžiai pasitvirtins. Senesnius laikus primenantis interjeras, žavingi indai ir apetitą keliantys patiekalai (ypač įspūdingai atrodančių desertų būtinai sugrįšiu paragauti ir apie tai papasakosiu jums) pelnė mano simpatijas dar net neapsilankius kavinukėje. 

Įsikūrusi viename mano mėgstamiausių Paryžiaus rajonų - "Le Marais", "Le Loir dans la Théière" buvo pilnut pilnutėlė, kai sekmadienio rytą įžengėme pro duris. Tačiau vieta dviems prie pat lango, atrodo, laukė būtent mūsų. Užsisakome "brunch" komplektą, kuris man pasirodo labai gausus ir sotus. Taigi, kaip visuomet pasirinktinai šviežiai spaustos sultys (apelsinų, greipfrutų, morkų), karštas gėrimas (café crème mano rytui būtina), natūralus jogurtas, gardintas uogų džemu, vaisiai, uogienės ir sviestas, skirti ragauti su įvairiausių rūšių duona (tamsia, tradicine baguette, skrudintos baltos duonos riekelėmis, sviestiniu croissant ar saldžiomis brioche bandelėmis su šokolado gabaliukais) bei pasirinktinai virtas arba keptas kiaušinis. Pasirinkome pastarąjį ir po kelių minučių ant stalo jau garavo nuostabus patiekalas - kreminės konsistencijos scrambled eggs su traškios šoninės gabalėliais. Viskas nuo pradžių iki galo buvo tobula. Be galo skanu ir šviežia. 

*********

When I checked this place at the Internet I already thought that the words said by my friend will be true. The interior, beautiful dishes and delicious-looking meals (can't wait to come back here to try some amazingly looking desserts and to tell you about my experience) conquered my heart even before coming here.

Situated in one of my favorite area in Paris - "Le Marais", "Le Loir dans la Théière" was full of people when we came here on a Sunday morning. But one place for two just next by the window seemed like waiting for us. We ordered their "brunch" which I think is very filling and plentiful. So as usual it starts from fresh fruit juice (oranges, grapefruits, carrots), hot drink (café crème is obligatory for my morning), natural yogurt with jam of red berries, a bowl of fruits, two jams and butter for a fresh baked bread (traditional piece of baguette and one piece of darker bread, white bread toasts, buttery croissants and little brioche bread with chocolate) and also boiled or baked egg which is up to you. We chose the baked one and it was so so tasty. Very creamy scrambled egg and bacon on the top which was so rich in flavor. I can say that everything was perfect. Very delicious and fresh.


"Le Loir dans la Théière" - tai dar viena vieta, kurią su malonumu įtrauksiu į savo mėgstamų vietų sąrašą ir drąsiai rekomenduosiu visiems, pasiilgusiems kažko autentiško ir įdomaus.

*********

"Le Loir dans la Théière" - another amazing place that I will definitely include in my favorites list and will recommend it to everyone who misses something authentic and tasty for sure.

Le Loir dans la Théière

Follow my blog on: instagram and facebook.