Everyday Life. 25 Times that We Lived

Lygiai prieš metus aš buvau įkvėpta keltis. Nubusti iš to įkyrėjusio žiemos miego ir saujomis skinti tekinomis atskubantį pavasarį. Pirkti gėles, puošti namus ir save, planuoti keliones, judėti pirmyn, bandyti, o jei ir suklupčiau - vėl bandyti iš naujo. Galbūt paklaustumėte - o kas gi pasikeitė praėjus dar vieneriems metams? O aš atsakyčiau - pasikeičiau aš.

Tikrai, dariau viską, apie ką ir svajojau - planavau keliones ir leidausi į jas, pirkau gėles, gražinau namus ir save, rytais kepiau sviestinius raguolius, o naktimis danguje, kaip ir vaikystėje, ieškojau Grįžulo ratų ir mintimis tam žvaigždynui siųsdavau savo didžiausias svajones.

Dar aš bandžiau ir man nepavyko. Tačiau vėl stojausi ir keliavau pirmyn. 

Apie išmoktas naujas gyvenimo pamokas kalbėti nereikia. Manau, jog jos ryškiausiai ir atsispindi toje kitokioje manyje. Mažiau vaikiškoje, daugiau racionalioje. Išdrįsusioje pasakyti "ne" tiems, kurių akyse nuo pat pradžių neradau šilumos. Laiku sustojusioje. Ir vis dar taip pat velniškai besiilginčioje Paryžiaus... 

Šiandien aš jau nebenoriu nubusti ir keltis. Šiandien aš jau nebemiegu tuo giliu žiemos miegu. Šiandien aš - pasiruošusi įgyvendinti didžiausias savo svajones. Tam, kad kitais metais galėčiau pradėti pildyti naujas.
Ačiū visiems, padedantiems man tikėti jomis. Ir savimi ♥

*********

One year ago, I was inspired to get up. To wake up from that lazy sleep of winter and take every single moment of upcoming spring. I was ready to enjoy life. To buy flowers, to make my home look even cozier, to plan new trips, to move forward, to try, to fail and then... try again. And maybe you would ask - what has changed today? And I would answer - me.

I really were doing everything that I was dreaming about - I was planning my trips and I was enjoying my travels. I was buying flowers and was trying to make my home look more cozy. I was baking buttery croissant for breakfast. And at the brightest nights, I was looking at the starts while sending them my biggest dreams and wishes.

What I did more is that I tried and failed. And then, I moved forward.

I don't need to talk much about life lessons. They all are visible on me. Less naive, more rational me. I am happy that I was able to say "no" for those eyes, who were not warm enough from the very beginning. But one thing will never change. I still miss Paris every day.

Today I don't want to wake up. Today I am not sleeping anymore. Today I am ready to follow my biggest dreams. So the next year, I could start following a new ones.
Thanks to all of those, who help me to believe in my dreams and myself ♥


Contact me: g.gumuliauskyte@gmail.com
Follow my blog on: instagram and facebook.

Komentarai