2017 m. kovo 1 d., trečiadienis

Vilnius Gastro 2017. Valgomasis

Kai pirmą kartą sutikau Agnę Alenovič ir Jurij Radzevič - restorano "Valgomasis" įkūrėjus, viduje pajaučiau nepaaiškinamą ramybę ir šilumą. Laikui bėgant supratau, jog šis jausmas nebuvo apgaulingas - tokios emocijos mane visuomet užplūsta "Valgomajame", kur vieną penktadienio popietę su Agne ir Jurijumi susitikome pasikalbėti apie tai, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip kilo idėja dalyvauti viename laukiamiausių gastronomijos renginių "Vilnius Gastro 2017". Tačiau mūsų pokalbis išsirutuliojo visai ne į "sausą" informacijos rinkimą - pora mielai pasidalino netikėtomis savo asmeninio gyvenimo istorijomis. Po interviu jaučiausi taip, lyg būčiau pasisvečiavusi jų namuose. Drąsiai galiu teigti, jog mano žodžiuose ne tik malonus palyginimas - "Valgomajame" rasite viską, ką galite vadinti namais - jaukumą, šilumą, šypsenas, ramybę bei skanų ir su meile pagamintą maistą. Visa tai savo rankomis, optimizmu, gyvenimo patirtimi ir širdimis kuria Agnė ir Jurijus.

*********

When I first met Agnė Alenovič and Jurij Radzevič - the owners of family restaurant called "Valgomasis", I felt some kind of calmness and warmth that it is even hard to explain. I have to admit that these emotions never leave me when I'm visiting "Valgomasis". Here one Friday afternoon we decided to talk with Agnė and Jurij about the beginning of "Valgomasis" and why they decided to participate in "Vilnius Gastro 2017". Our talk was not about boring facts - a couple shared with me their private life stories and after the interview I felt like I've just came back from their home. This is not only a nice comparison, here at "Valgomasis" you will find everything you can freely call "home" - coziness, warmth, smiles, calmness and of course, delicious food made with love. All these things every day create Agnė and Jurij.

A.Petrikaitės nuotrauka

Atkeliavus į susitikimą, "Valgomajame" mane kaip visuomet pasitinka džiugi nuotaika - Agnė ir Jurijus,  atrodo, nekantrauja man papasakoti kai ką įdomaus. Ir tikrai - "Valgomojo" atsiradimo istorija šiek tiek primena filmą. Įtraukiantį savo netikėtais siužeto posūkiais ir keliantį šypseną dėl su kiekvienu epizodu vis stiprėjančios laimingos pabaigos nuojautos.    

JURIJ

Kol Agnė ruošia kavą, su "Valgomojo" virtuvės šefu Jurijumi pradedame kalbėtis apie gastronomijos pasaulį. Man be galo smalsu išgirsti, ar pašaukimas maisto gamybai užgimė dar vaikystėje? O galbūt to net nepavadintumėte savo pašaukimu? 
- Prie sprendimo tapti virėju labai prisidėjo mano draugas, kuris, dirbdamas virtuvėje, įkvėpė mane imtis to paties amato. Pamaniau, jog tai puiki išeitis garantuojanti darbo vietą jaunam, savęs dar neatradusiam žmogui. Svarbiausia tuomet buvo įsitvirtinti, atsistoti ant kojų.
Juokdamasis iš savo pirmųjų žingsnių maisto pasaulyje Jurijus išduoda, jog iš pradžių mokėjo gaminti tik pačius elementariausius patiekalus: - Neskyriau vištienos nuo kiaulienos, - geros nuotaikos nestokoja "Valgomojo" virtuvės šefas.
- Baigęs profesinę virėjų mokyklą panorau ir toliau suktis gastronomijos versle bei ieškoti naujų galimybių tobulėti. Taip iš lūpų į lūpas sužinojau, jog vieno restorano virtuvėje reikia praktikantų. Nusprendžiau išbandyti savo jėgas. Pavyko ne tik atlikti praktiką, bet ir įsidarbinti, kilti kajeros laiptais - nuo studijas neseniai baigusio praktikanto iki virtuvės šefo. Manau, jog tai buvo viena geriausių gyvenimo mokyklų - per dvejus darbo metus šiame restorane įgyjau neįkainojamos patirties.

Tačiau panašu, jog rutina Jurijaus visai nežavi - vadovo pareigos restorano virtuvėje nebekėlė azarto, ir netrukus atėjo suvokimas, jog metas kažką keisti.
- Pradėjau ieškoti galimybių padirbėti kitur. Vienas bičiulis pasiūlė kreiptis į dabar jau legendiniu vadinamą restoraną "Literatų svetainė". Tai ir buvo ta vieta, kurioje susipažinome su Agne - šypsosi pašnekovas.

Naujoje darbo vietoje gyvenimas ir vėl "užvirė", tačiau kurį laiką padirbėjęs Jurijus pajuto poreikį išvažiuoti, pamatyti kitą pasaulio kultūrą, išbandyti save ir pasisemti dar daugiau patirties. Taip kita gyvenimo stotele tapo Airija. Čia "Valgomojo" virtuvės šefas tobulino virėjo įgūdžius kone penkerius metus, tačiau galvoje vis sukosi mintys apie Lietuvą ir joje sutiktą merginą - Agnę.
- Į Lietuvą grįždavau porą kartų per metus. Po vienos iš kelionių, grįžęs į Airiją supratau, jog tai ne mano šalis, todėl nusprendžiau savęs nebeklaidinti - susikroviau lagaminus ir iškeliavau namo. Tiesa, pirmiausia dvi savaites keliavau po Europą, o grįžęs į Lietuvą ėmiausi nuosavo būsto kūrimo darbų.

Kitas svarbus Jurijaus gyvenimo etapas prasidėjo drauge su Linu Samėnu - Jurijaus bičiuliu, kuris, neseniai į Lietuvą grįžusiam draugui pasiūlė įsitvirtinti atidarant naują delikatesų parduotuvėlę Vilniuje.
Tačiau šiame gurmaniškame pasakojime turime trumpam sustoti ir pereiti prie Agnės istorijos - panašu, jog šioje kryžkelėje ir susitiko "Valgomojo" įkūrėjų keliai.

*********

While Agnė was preparing our coffee, Jurij started telling me some interesting facts about his life as a chef. I really wanted to know, when you felt passion for food? Or maybe it is only your work that you can not even call a "passion"?
- After finishing school I decided to follow after my friend who was working as a chef. I thought it is a great opportunity for me to start living on my own.
Jurij admited that in the beginning he even didn't know what is the difference between chicken and pork. But after finishing his studies, he felt that he would like to work in a restaurant as a chef.
His dream became true. After practicing and learning even more he started working as a chef in one of the most prestigious restaurants in Vilnius called "Literatų svetainė". Here he met Agnė but after some time Jurij decided to go to Ireland and gain some practice there.
After five years he came back to Lithuania and started his own business with a friend - they opened their own delicacy shop in Vilnius. But at this moment we have to switch to Agnė's story.


AGNĖ

Agne, kokia Jūsų atsiradimo restoranų versle istorija?
- Buvau viešojo administravimo studentė M.Romerio universitete Vilniuje. Tuo metu kaip tik pradėjau ieškotis darbo, norėjosi daugiau finansinės laisvės, todėl nusprendžiau pabandyti susirasti padavėjos darbą, nors ir negalvojau savo ateities sieti su restoranų verslu. Įsidarbinau "Literatų svetainėje" - tame pačiame restorane dirbo ir Jurijus. Darbas prestižinėje vietoje nuolat bendraujant su diplomatais, mokantis etiketo paslapčių bei gastronominių subtilybių nepaliko manęs abejingos. Jaučiausi taip, lyg būčiau atsidūrusi ten, kur ir turiu būti.

Agnės pastangos neliko nepastebėtos - greitai ji sulaukė pasiūlymo padirbėti barmene netoliese atsidariusiame Vilniaus restorane.
- Naujos pareigos kėlė smalsumą - niekuomet anksčiau nebuvo tekę gaminti kokteilių, - pirmuosius karjeros žingsnius prisiminė pašnekovė.
Taip pamažu barmenės pareigos peraugo į restorano vadovės darbą. Dienas dar labiau praskaidrindavo iš Airijos aplankyti grįždavęs Jurijus.
- Prisimenu jį ateinant į restoraną, kuriame dirbau. Jurijus visuomet užsisakydavo tą patį patiekalą, - juokiasi pašnekovė.

Tačiau padirbėjusi Lietuvos restoranuose, Agnė taip pat panoro pasisemti patirties svetur. Ir ne bet kur, o tolimajame Tailande.
- Kuo labiau artėjo išvykimo data, tuo liūdniau darėsi, - apie užsimezgusį ryšį su Jurijumi prisipažino moteris.
- Tuo metu dar nebuvome pora, bet palaikėme draugiškus santykius. Taigi, aš išvykau dirbti restorano vadove Tailande, o Jurijus tęsė darbą delikatesų krautuvėlėje Vilniuje.

*********

Agne, what was the main reason you started working in a restaurant business?
- I was a student who wanted to gain some extra money. That's why I decided to look for a job as a waitress. I came to "Literatų svetainė" where Jurij was already working. It was a new experience for me because I have never worked in a restaurant before. It was really interesting for me, I enjoyed my work a lot.
Talented girl was noticed by other restaurant that invited her to work as a bartender.
- I was really curious to try. This new experience seemed to be very interesting and challenging.
After seeing how quickly she is learning new things, the owners of the restaurant offered her to work as a manager of the restaurant. Days became even more joyful because Jurij was visiting Agnė every time when coming back to visit his family and friends from Ireland.

So after working in a restaurants in Vilnius, Agnė decided to gain some more experience working abroad and chose Thailand. But it was the moment when she realized how sad it is to leave Lithuania and Jurij.


AGNĖ IR JURIJ

Lietuvių akims įspūdingoje palmių ir jūros apsuptyje Agnė dirbo kasdien, tačiau kartkartėmis grįždavo ir į Lietuvą.
- Visą tą laiką širdis ilgėjosi lietuviškų beržų! - juokiasi pašnekovė.
Moteris prisipažįsta, jog ilgesys ir nostalgija Lietuvai vis dažniau užklysdavo dėl čia palikto, tarsi nutrūkusio ryšio su Jurijumi. Todėl vieną dieną, galvoje gimė genialus planas - į Tailandą pasikviesti ir jį.
- Būtent todėl 2011 metus ir laikome savo draugystės pradžia, - atviravo pora.  
Tailande Jurijus jautėsi puikiai - darbą surado greitai, tapo virtuvės šefu ir galėjo leisti laisvai pasireikšti savo kūrybai.
Vis dėlto, pora ilgėjosi tėvynės, tad ilgai nesvarstę nusprendė grįžti į Lietuvą (Agnė Tailande praleido 3,5 metų, Jurijus - 2,5 metų).
- Tailande nebematėme savo ateities. Tai kitokia, ne mūsų kultūra. Paklausėme savęs - ar įsivaizduojame save čia po penkerių metų? - atsakymas buvo neigiamas, - gyvenimo patirtimi dalinosi pašnekovai.

*********

Agnė was working as a manager in the restaurant in Thailand, but all that time she've been missing Lithuania and of course - Jurij. While thinking about it she decided to invite Jurij to Thailand. He accepted her invitation and that was the moment when they decided to become a couple.
Jurij found a job in Thailand very quickly. Agnė spent 3,5 year in Thailand, Jurij - 2,5 year.
- After coming back for holidays to Lithuania, we decided that we don't want to spend all our life in Thailand. It was a different culture, different people. We didn't see our future there anymore. So we packed all our stuff and came back to Vilnius.



RESTORANAS BE ADRESO

Ko gero, naująjį gyvenimo etapą Lietuvoje būtų galima apibūdinti viena fraze - "supper club". Švenčiant įkurtuves draugų namuose, pro Agnės ir Jurijaus akis nepraslydo puikus draugų virtuvės išplanavimas.
- Iš karto pagalvojome, jog tai būtų ideali erdvė, kurioje galėtumėme organizuoti vakarienes. Draugai suteikia mums virtuvę, o mes jau pasirūpiname vakaro valgiais, - apie bendrą jųdviejų sumanymą pasakojo Agnė.

Ši mintis tuoj pat materializavosi ir pirmoji 8 žmonių vakarienė praėjo puikiai. Tiesa, ne viskas iš pradžių klostėsi sklandžiai.
- Kadangi neturėjome automobilio, su pilna kuprine įvairiausių maisto produktų į vakarienės vietą keliavome autobusu, - su gera nuotaika pirmosios organizuojamos bendros vakarienės nuotykius prisiminė Jurijus.
Žinoma, idėja neliko neįvertinta, draugų skatinami, Agnė ir Jurijus pradėjo organizuoti daugiau panašaus pobūdžio renginių. Gero maisto ieškančių tautiečių skaičius taip pat augo.
- Pradėjome organizuoti tuo metu vis labiau populiarėjančius brunch. Tam net buvome išsinuomavę restorano patalpas. Pamažu pradėjome gauti užsakymus privatiems renginiams: pobūviams, gimtadieniams, vestuvėms. Nė nepajutome, kaip ši idėja įgavo tokį pagreitį.

O kaip atsirado "Restoranas be adreso"?
- Spontaniškai, - juokiasi pora. Vienas draugų, tuo metu dalyvavusių mūsų pirmoje organizuojamoje vakarienėje, socialinėje erdvėje pasidalino jos nuotrauka ir paliko prierašą, jog yra "restorane be adreso". Mums ši idėja labai patiko, - šypsosi Agnė.

*********

Here Agnė and Jurij decided to start their own business while organizing "supper club" events.
- At first, we "borrowed" our friend's kitchen and organized dinner for 8 people. It was a very successful project so that's why we decided to organize this kind of events more often. Preparing food for brunches, private dinners, family celebrations was our everyday life.
That's how "Restoranas be adreso" was born.


VALGOMASIS

- Viską gamindavome savo namų virtuvėje, net indus iš pradžių plaudavome rankomis, - prisiminimais dalinosi Agnė.
Pora neslepia, jog įsibegėjus "Restorano be adreso" veiklai, atsirado didesnės nei namų virtuvė poreikis.
- Ėmėme ieškoti patalpų. Iš pradžių neplanavome atidaryti restorano, mums tereikėjo virtuvės, kurioje galėtumėme gaminti patiekalus šventėms, sekmadienio pusryčiams.

Grįžusi iš Tailando, Agnė įsidarbino restorano administratore, tačiau netikėtai likimas viską sudėliojo taip, jog sparčiai kuriamas naujas jų pačių verslas ėmė reikalauti vis daugiau ir daugiau dėmesio.

Kaip kilo idėja pavadinti restoraną "Valgomasis"?
- Galvoje nuolat sukosi angliškasis terminas "the dinning room", tačiau patys norėjome matyti lietuvišką pavadinimą. Taip besvarstydama "the dinning room" idėją, išverčiau šį pavadinimą į lietuvių kalbą - "valgomasis". Pavadinimas patiko mums abiems, - išduoda Agnė.

ŠEIMA

Kokia pagrindinė jūsų restorano sėkmės paslaptis?
Nei akimirką nesudvejojęs Jurijus atsako, jog tai - paprastumas. Jam antrina ir Agnė, tačiau priduria:
- Mūsų restorano sėkmės paslaptis yra tai, jog mes nedirbame, mes tuo gyvename. Prie "Valgomojo" sėkmės nuolat prisideda ir mūsų pačių šeimos - dalinamės daržo bei sodo gėrybėmis, kartu ieškome optimaliausių sprendimų. Siekiame, kad "Valgomasis" augtų ne į plėtrą, bet į kokybę - atviravo Agnė.

*********

- We were preparing food in our own kitchen. As a number of events was growing - the preparation process in a small kitchen was getting harder and harder. We wanted to find a bigger place where we could make food for our events. And then we found this place. We just couldn't resist to it. And that's how "Valgomasis" came into our life. ("Valgomasis" in English means "The dinning room").

What is the secret of your restaurant success? 
- Simplicity, - immediately answered Jurij. Agnė also agrees with him:
- This is not our work, this is our passion, - smiles Agnė. Our families help us to create this place, we want to see "Valgomasis" getting better and better.

Tai, jog genialumas slypi paprastume dar kartą įrodė Agnės ir Jurijaus pagamintas "Tinginys" - tirpo burnoje!

VILNIUS GASTRO 2017

Kodėl nusprendėte dalyvauti "Vilnius Gastro 2017" renginyje?
- Tai renginys, pasakojantis ne tik apie maistą, bet ir apie gyvenimo būdą. Palaikome tvarumo, draugiškumo aplinkai idėją. Kad gyventumėme geriau, turime rūpintis ne tik savimi, bet ir gamta.

Tęsiant šeimos restorano temą, Agnė ir Jurijus prisipažįsta, jog "Valgomasis" jau tapo tikrų tikriausiais namais, kuriuos norisi puoselėti, prižiūrėti, padėti augti. 
- Jei vietoje mūsų "Valgomajame" dirbtų kas nors kitas, tai jau nebebūtų mūsų "Valgomasis". Kasdien bendraujame su savo svečiais, kai kuriuos jų - labai gerai pažįstame. Tapome šeima! Todėl ir manome, jog galime tik samdyti pagalbą, kitaip viskas keistųsi, nebeliktų šeimos restorano sąvokos. Juk "Valgomasis" - tai mes. Aš ir Jurijus, - šypsosi Agnė.

*********

Why you decided to participate in "Vilnius Gastro 2017"?
- This event is not only about gastronomy, it is also about our lifestyle. We support the idea of sustainability. We think that if we want to improve the quality of our lives, we have to take care of the environment as well.

While talking about the "family restaurant" idea Agnė and Jurij admit that "Valgomasis" became their home.
- If someone would work here instead of us, it would not be the same "Valgomasis" as it is now. We know our clients, we know what they like to eat, we became a family! That's why we think that "Valgomasis" is us. Me and Jurij, - smiles Agnė.

Read about my experience in previous Gastro events:


Follow my blog on: instagram and facebook.

2 komentarai:

Maištinga Siela rašė...

Nuostabus įrašas. Puiku. :)

Prestige rašė...

Maištinga Siela, be galo malonu, kad patiko, ačiū! :)