2016 m. kovo 2 d., trečiadienis

To Create your Own Paris

Regzdama naujus planus ir idėjas blog'o rašymui sugalvojau mesti sau dar vieną iššūkį - parašyti interviu pobūdžio straipsnį. Mintis apie ką rašysiu gimė dar praėjusių metų pabaigoje, kuomet supratau, jog ilgesį Paryžiui malšinu klausydama kitų žmonių istorijų, matydama jų akyse tą pačią kibirkštį, kurią ir pati jaučiu, vos tik tema pasisuka apie Prancūzijos sostinę.
Keista, tačiau Paryžių įsimylėjusių žmonių sutinku ne tiek jau daug, bet jei jau sutinku - su jais apie bendrą aistrą galime kalbėtis valandų valandas. Tokia ir mano pirmoji pašnekovė Arūnė - beveik pusę metų Prancūzijos sostinėje studijavusi ir miestą pamilusi mergina. Ilgai brandintas ir ilgai mano pačios lauktas pirmasis interviu, kuriame ir aptarsime, ar gyvenimas Paryžiuje išties yra saldus ir ar tai iš tikrųjų laimės miestas.


Pirmadienio popietę susitinkame jaukioje kavinukėje Vilniaus centre, kur už lango matyti Gedimino pilis. Abi vieningai nusprendžiame, kad Vilnius tikrai labai gražus ir savo architektūra neretai primena Paryžių. Vienas įdomus faktas yra tai, jog Arūnė Lietuvos sostinėje praleido nelabai daug laiko, mat studijas pasirinko užsienyje, tiesa, ne taip jau toli nuo Lietuvos - Latvijoje. Ekonomiką ir verslo vadybą Rygoje (ekonomikos Stockholmo mokykloje) studijuojanti mergina, paskutiniame kurse įspūdžių bagažą dar papildė akimirkomis iš Prancūzijos sostinės, apie kurias ir nekantrauju išgirsti.

Nors pokalbį pradedame linksmais prisiminimais ir šokinėdamos nuo vienos temos prie kitos, vis dėlto bandau pradėti nuo pradžių pradžios - Arūne, kodėl studijoms užsienyje pasirinkai būtent Paryžių?
•Jau stodama į universitetą Rygoje žinojau, jog norėsiu dar kur nors išvažiuoti. Nenoriu "užsisėdėti", noriu pamatyti pasaulį, susipažinti su kitomis kultūromis. Ryga artima Lietuvai, todėl norėjosi ko nors visiškai kitokio. Paryžiuje prieš tai lankiausi du kartus. Abu vizitai Prancūzijos sostinėje buvo labai trumpi, tačiau jų metu suvokiau, koks skirtingas ir įdomus prancūziškas gyvenimas, todėl buvau tvirtai apsisprendusi ir žinojau, jog sieksiu išvažiuoti būtent ten.

******

While thinking about the new ideas and subjects for my blog I decided to challenge myself and write a small interview. The idea what to write about came a while ago. One day I realised that I feel not so far away from Paris while listening to the stories of other people and seeing the same flame in their eyes when we're talking about the capital of France.
It's a little bit strange but I don't meet many people who are obsessed with Paris, but when it happens we can talk for hours. Arūnė is one of those persons - almost half of the year she studied and fell in love with Paris.
Here we will talk about her experience living parisian dream and will see whether life in Paris is really sweet and beautiful.

Monday afternoon we meet in a cosy cafe where we can see Gediminas castle through the window. We agree with each other that Vilnius is a beautiful city and sometimes it's architecture reminds us of Paris. There is one interesting fact, that Arūnė spent not a lot of time in the capital of Lithuania. It's because she is studying economics in Riga's university, which is not that far away from Lithuania. Her life experience in Riga was enriched by life in Paris which I'm very excited to hear about!

We started our conversation with good memories and funny things that happened to us while living in Paris, but I would like to go to the beginning and ask - Arūne, why you decided to choose Paris for your studies abroad?
•I always wanted to travel somewhere to see the world and new culture. Riga is not that far away from Lithuania, our cultures are similar, so I wanted something different. I visited Paris couple of times (it was a really quick and short visits) before and I really liked the atmosphere of it, so I thought that this city would be perfect for my studies abroad.


Žinau, jog prancūzų kalbos niekada nesimokei, todėl labai įdomu, ar kalbos barjeras sukūrė kokių nors sunkumų?
•Prancūzai - daug labiau atsipalaidavę nei mes. Nors ir sunkiai kalba angliškai, tačiau dėl to nekvaršina sau galvos. Nusipirkti duonos ar įsiminti paprasčiausias mandagumo frazes prancūzų kalba nėra sudėtinga. Žinoma, vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių mokosi anglų kalbos, ypač Paryžiuje. Manau, jog net ir nekalbant prancūziškai galima čia gyventi. Tai bendrauti mėgstanti tauta, todėl visuomet būsite suprasti pasitelkę anglų kalbą arba gestus.

Išskyrei prancūzų ir lietuvių skirtumą - jie daug labiau atsipalaidavę nei mes. Kokių skirtumų dar pastebėjai tarp lietuvių ir prancūzų?
•Pirmiausia į galvą ateina prisiminimai apie prancūzų madangumą. Net ir pačioje paprasčiausioje parduotuvėje būsite pasitinkami ir išlydimi maloniomis frazėmis, geros dienos ar vakaro palinkėjimu, šilta šypsena. Kai sugrįžau į Lietuvą buvau nustebinta, jog pardavėjai klientą dažniausiai pasitinka tyla, gyvendama Prancūzijoje nuo to atpratau. Kitas didelis skirtumas - optimizmas, ryškus socialinis gyvenimas. Grįžę po darbo prancūzai eina susitikti ir pavakrieniauti su draugais, lyg jausdami laiko trapumą, nešvaisto nei vienos minutės veltui. Taip pat išskirčiau ir išvaizdos skirtumus - prancūzai skiria daugiau dėmesio sau negu mes. Klasikiniai, tačiau kokybiški drabužiai, geri kvepalai ir kuria tą prancūzišką klasiką.

Sugrįžkime į Paryžių. Kokia būdavo tavo mėgstamiausia vieta, kur praleisdavai daugiausia laiko?
•Ne paslaptis, jog Paryžius yra romantikos miestas. Nuostabių parkų ir jaukių skverų čia labai daug. Labai pamėgau "Parc Monceau", čia leisdavau laisvalaikį su knyga. Taip pat išskirčiau vieną itin romantišką, tačiau turistų retai paliečiamą vietą - "pont Neuf". Tiksliau tariant - smaigalį, esantį šalia tilto, kuris net pavadintas "sala" ir yra netoli "Notre Dame". Su draugais mėgdavome čia ateiti ir surengti pikniką - taurė vyno ir nuostabiausias prancūziškas sūris yra viskas, ko reikia tobulai akimirkai sukurti.

Paryžius - tikras gastronomijos lopšys. Ką įdomiausio teko ragauti?
•Per tuos kelis mėnesius neaplankiau "Mulin Rouge", nebuvau pasikėlusi ir ant Eifelio bokšto, tačiau manau, jog šalį ir jos kultūrą geriausiai atspindi ne turistiniai objektai, o virtuvė. Buvau susidariusi asmeninį sąrašą, ką neįprasto norėčiau paragauti. Pirmoji pažintis su klasikine prancūziška svogūnų sriuba įvyko Montmartre, vienam tų jaukių, autentiškų restoranėlių, kuriuose aptarnauja pats kavinukės savininkas. Iš pradžių svogūnų sriubą vertinau skeptiškai, tačiau paragavus savo nuomonę kardinaliai pakeičiau ir dabar neretai šiuo patiekalu vaišinu draugus arba šeimą.
Kita įdomi patirtis manęs laukė kiekvienais metais organizuojamame vyno festivalyje. Idėja tokia: sumokėjus už bilietą gauni taurę, kuri, paprašius, bus pripildyta jūsų pasirinkto vyno. Taip per renginį besišnekučiuojant su žmonėmis, galima paragauti net kelių rūšių vyno! O prie jo siūlomi įvairūs užkandžiai. Pasirinkau sraiges ir vėl likau maloniai nustebinta. Skonis tikrai įdomus, o geriausia, jog paruoštų valgyti sraigių galima nusipirkti beveik kiekviename prekybos centre.
Kitas įdomus mano eksperimentas buvo kaštainiai. Juos, skrudinamus tiesiog čia pat, ant gatvėje stovinčių nedidelių prekystalių, siūlo tikrai nemažai prekeivių. Kaštainiai priminė riešutus ir bulves. Skonis tikrai įdomus, juos rekomendavau išbandyti ir draugams.

Kadangi jau prakalbome apie maistą, pereisiu prie savo mėgiamiausio klausimo - kokie būdavo tavo paryžietiški pusryčiai?
•Kadangi paskaitos dažniausiai vykdavo po pietų, ryte bėgdavau į šalia namų esančią kepyklėlę nusipirkti šviežios bagetės. Ką tik iškepta ji dangiško skonio, tad dažniausiai pakeliui namo jau būdavau jos paragavusi. Dažniausiai mano pusryčių stalą sudarydavo puodelis kavos, bagetė, "camembert" sūris ir įvairiausi džemai.


******

I know that French is totally new language for you. Wasn't it difficult to live here without an ability to speak French?
•French people are more relaxed than we are. Even thought their English is not very good, they don't think it's a necessity for them. I think that it's really possible to live here without speaking French. It's not very difficult to learn a few polite phrases in French that would help you to buy some bread in a bakery or to shop in a supermarket. Of course, more and more people are learning English, especially in Paris. They are very friendly and communicative nation that's why you'll always be understood by your gesture or even English.

What are the other differences between Lithuanians and French people?
•First thing I thought is politeness. It doesn't matter whether you're shopping in a small bakery or in a luxurious shop - the shop-assistants will always be very polite here and will say "good morning" or "have a beautiful evening". I was a little bit surprised when I came back here and saw that there are not so many polite sellers in our shops.
Another difference is optimism, a very interesting social life. After work French people are not lying in bed, they go and have dinner with their friends even if they're tired. They're enjoying every minute of life.
Also, French people have that classy look. They always look good and care of themselves, quality is very important for them.

Let's go back to Paris. What was your favorite place here?
•It's not a secret that Paris is a very romantic city. Loads of parks and squares that you can go and simply enjoy. I loved the "Parc Monceau" where I used to go very often with a book in my hands. Also "Pont Neuf" where you can organize a lovely wine and cheese picnic and enjoy the moment with your friends.

Paris has a really strong culture of gastronomy - what interesting dishes you have tried here?
•I think that cuisine of a country is very important while trying to discover it's culture. I even made my own list what I have to taste here. So my first dish was a famous French onion soup. I tried it in Montmarte at one of those cosy and nice family restaurants. At first, I was a little bit sceptical about the onion soup, but I changed my opinion when I tasted it. Now I'm preparing this soup for my friends and family sometimes.
My other good experience was in a wine festival which is organising every year. The idea of this event is really nice - you pay for your ticket, you get the glass and with that glass you can go and try various wines. Of course, with the snacks. I chose snails and it was really delicious, went very well with the wine. The best thing is that you can buy prepared for eating snails almost in every supermarket of Paris!
I also tried cooked chestnuts, which looks really strange but taste really good. I think the flavour is a bit similar to nuts and potatoes.

We started to talk about food so now I'll ask you my favourite question - what was your breakfast in Paris?
•I used to have long mornings in Paris so I had an opportunity to go downstairs to the bakery and buy a fresh baguette. The taste of it is heavenly. My breakfast in Paris was all about fresh baguette, coffee, camembert cheese and various jams.


Paprašiau Arūnės pasidalinti kokiu nors prancūziško patiekalo receptu. Nenuostabu, jog tai - klasikinė prancūziška svogūnų sriuba, kurią mergina gamina draugams ir šeimos nariams.

Prancūziška svogūnų sriuba:
Reikės: maždaug 4 didelių baltų svogūnų, stiklinės sauso balto vyno, kelių šakelių čiobrelio, poros lauro lapų, žiupsnelio druskos, pipirų, maždaug 80-100gr. sviesto, poros šaukštų miltų, vieno litro sultinio, kelių riekelių baltos duonos (geriausia - "baguette"), kietojo sūrio.
Pirmiausia juostelėmis supjaustome svogūnus. Puode išlydome sviestą ir jame pakepiname supjaustytus svogūnus tol, kol suminkštės (priklauso nuo svogūnų kiekio). Jiems suminkštėjus, sudedame prieskonius, supilame vyną (jį pilame lėtai, kad neišbalansuotumėme temperatūros). Kaitiname kol vynas visiškai išgaruos. Tuomet įberiame kelis šaukštus miltų, jei norime, kad sriuba būtų skystesnė - sultinį supilame greitai, jeigu norime tirštesnės konsistencijos - sultinį pilame lėčiau. Vėl paviriname apie 15min. kol skoniai susimaišys. Išimame lauro lapą, sriubą išpilstome į aukštesnius ir siauresnius indelius, ant viršaus uždedame keletą bagetės riekelių ir viską gausiai apibarstome sūriu. Pašauname viską į orakitę ir ištraukiame, kai sūris išsilydo. Skanaus!

******

I asked Arūnė to share one of the recipes from French cuisine. It's not a surprise that she have chosen a famous French onion soup.

French onion soup:
You need: 4 big white onions, glass of dry white wine, couple of laurel leaves, few thymes, a pinch of salt and pepper, 80-100gr. of butter, two table spoons of flour, 1l. of stock, few slices of baguette and hard cheese.
Chop the onions. Melt a butter in a bowl and put the onions here. Fry them a little bit till it get a soft texture. Pour in spices and wine (slowly) and heat up everything till the wine is gone. After that put two spoons of flour and pour the stock in it. If you want to get a thicker texture of the soup - pour in the stock slowly. Then heat up everything 15 minutes more. After that take out thyme and laurel leaves and pour the soup in a tight and high bowls. On the top put a few slices of bread and cover it by generous amount of cheese. Put the bowls in the oven and bake everything till cheese melts. Bon appètit!

Mūsų smagiam pokalbiui einant į pabaigą suvokiu, jog turbūt neveltui nesutinku tiek daug Paryžių įsimylėjusių žmonių. Juk Jis - kitoks. Savitas ir nesistengiantis įtikti visiems, taigi paklausiu - Arūne, kas tau yra Paryžius?
•Man Paryžius ne vien kultūros pilnas miestas, bet ir mąstymo bei gyvensenos būdas, kai jautiesi laisvas, džiaugiesi gyvenimu, esi pilnas optimizmo. Grįžusi suvokiau, jog esu daug laisvesnė, labiau atsipalaidavusi, noriu bendrauti su naujais žmonėmis. Pajutau, kokie mes esame skirtingi, išsiugdžiau toleranciją. Manau, jog Paryžių gali susikurti kur tik nori, jei tik jauti aistrą gražiam gyvenimui.

******

At the end of our nice conversation I realize, why I meet not that much persons who are crazy about Paris. It's because Paris is different, Paris is not trying to be loved by everyone, so I ask - Arūne, what is Paris for you?
•For me it's not only the city full of culture and history, it's the way of thinking and living, when you feel free and enjoy the life, when you're full of optimism. When I came back in Lithuania, I realised that I'm more relaxed, I want to meet new people, I realised how different we are and that helped me to be totally tolerant for everyone. You can create your own Paris everywhere.


Nuotraukos: iš asmeninio Arūnės archyvo ir mano.
Pictures: from personal Arūnė's archive and mine.