2015 m. spalio 27 d., antradienis

Paris. Day 1st, Part II

Bonjour, Paris! Pirmoji diena Paryžiuje prasidėjo Montmartre, kur nusprendėme apsistoti trumpų atostogų metu. Nežinau, kodėl bet ruduo ir Montmartras man atrodo neišskiriama ir harmoninga sąjunga, todėl labiausiai norėjau būstą surasti būtent čia. Patekome į nuostabų ir autentišką paryžietišką kambarį su dideliu langu ir mažyčiu balkonėliu. To užteko, kad būčiau pati laimingiausia :)
Po išsiilgtų prancūziškų pusryčių ir jaukaus įsikūrimo, išsiruošėme į miestą - aplankyti tų artimų ir nostalgiškų vietų. Pirmiausia atsidūrėme ties Hotel de Ville, Senos krantinėmis, užsukome į Notre Dame, viskas buvo taip pažįstama... Atrodė, jog nebuvau niekur iš ten išvykusi. Kitą kelionės tikslą buvau sugalvojusi dar Lietuvoje - labai norėjau pamatyti tą nepaprastai žavią patiseriją "Odette". Ir iš tiesų - pamačius ją gyvai suprantu, kodėl ji taip traukia žmones - jaukumas tiesiog kviečia užsukti į vidų. Po šio pasivaikščiojimo patraukėme į Saint Germain, kur pasiryžome pagaliau išbandyti garsųjį Pierre Hermé macaroons'ą - "Ispahan". Nors iš pažiūros atrodo, jog pyragaitį valgyti sudėtinga, tačiau iš tikrųjų jis minkštas ir nuostabus :) Nenusivylėme.
Tuomet ir vėl grįžome ties Senos pakrante ir kelionę tęsėme ja link septinojo rajono, kur ir gyvenau visus tuos mėnesius, kai studijavau čia... Pamačius Invalidų rūmus, Orsė muziejų ir Eifelio bokšto šviesas, manyje užvirė dar daugiau emocijų. Aplankiau buvusių namų gatveles, netgi parduotuvę, į kurią apsipirkti eidavau kone kas vakarą... Buvo gera, ramu ir šilta.. nors lauke po truputį krapnojo lietus. Visai sutemus ir išnaudojus paskutines jėgas, nusprendėme grįžti į Montmartrą, surengti bagečių, sūrių ir vyno puotą ir taip paryžietiškai pavakaroti. Visas tas valandas atsimenu su šypsena veide... ir nekantrauju papasakoti jums apie kitas dienas. À bientôt!

2015 m. spalio 26 d., pirmadienis

Comme la Vie est Belle. Paris. Day 1st, part I

Turbūt iš ankstesnių mano įrašų ir minčių jau supratote, kokie mano santykiai su Paryžiumi. Kartais jaučiu, kad šio miesto man trūksta lyg oro... tad nenuostabu, jog grįžusi į Lietuvą, po pusę metų trukusių studijų ten, nieko nelaukdama nusipirkau bilietus į Prancūzijos sostinę. Šį kartą - rudenį. Tai vienintelis sezonas, kurio dar nebuvau patyrusi ir mačiusi Paryžiuje. Tikėjau, kad bus nuostabu. Ir buvo. Gyvenimas Montmartre tobulai tiko šiam paslaptingam metų laikui. Jaučiausi lyg ant sparnų, vos tik žengiau pirmąjį žingsnį iš oro uosto.
Tai buvo tik trumpa savaitgalio kelionė, tačiau laiko užteko dar kartą įsitikinti, kaip noriu ten sugrįžti ilgesniam laikui, kaip man viskas artima, žavu ir nepamiršta!..

Kol kas palieku jus su krūva tobulo savaitgalio nuotraukų ir vėl laukiu jūsų kitame įraše, kuriame daugiau papasakosiu apie tai, ką nuveikėme ir atradome.